Vasario 20 d. su pedagogais pabandėme sukurti lėles iš natūralių medžiagų. Darbas gana sudėtingas, bet įdomus, nemonotoniškas.
Su tokiu žaislu vaiką sies glaudesnis psichoemocinis ryšys. Savadarbės lėlės pagalba galime žaisti ir modeliuoti įvairiausias situacijas, vaikas gali išreikšti visiškai netikėtas emocijas ir mintis. Lėlė tampa savotišku tarpininku, supaprastinančiu vaiko ir aplinkinių santykius, padeda išreikšti giliąsias ir ne visada suvokiamas būsenas, troškimus, užslėptus poelgių motyvus. Gaminant savadarbes ir vaidinant su jomis, galime patyrinėti vaiko vidines problemas, jausmus, asmeninius išgyvenimus.
Ką galvoja mūsų lėlės? Spręskite patys:))
